2010 m. gegužės 30 d.

Diarbakras

Kurdų metropolį, dar prieš dešimt metų buvusį neįmanomą kelionės tikslą, po ilgų sustojimų dėl nuošliaužų užtverto kelio remonto darbų, pasiekiau jau po vidurnakčio. Kafkaz-Kars firmos "otobusas" stabtelėjo pusei minutės: ne ilgiau, nei prireikė laiko man iš jo iššokt. Pagal prietaisus - šeši kilometrai nuo 1984 metų miesto. Kaip vėliau pasirodė visai be reikalo baiminausi dėl saugumo. Pasivaikščiojimas netruko, o pakeliui pasitaikė daugiausia apšviestos gatvės, geležinkelio stotis, kurią prieš šimtą metų buvo galima vadint modernia ir europietiška ir dar gana daug dirbančių arbatinių, balandinių ir mažų parduotuvių. Pamatęs juodo akmens Diarbakro sienas supranti, kodėl žemėlapy nesančios šalys kartais yra iš tikrųjų.










Maudynės Tigre