2013 m. kovo 3 d.

Apie alų

Gavęs iškvietimą šeimai pradėjau ruoštis juos sutikti Bahreine. Mano išleidimo viza jau yra, dabar reikia popieriaus iš policijos mašinai, kurio be vietinių vairavimo teisių negausi. Valstybinių reikalų vyrukas Ali apsiėmė suveikti, jos ir šiaip čia reikalingos. Paėmė bapkes ir sako, - ryt duosiu. Klausiu, - ar reik egzaminą laikyt? Sako, - nereikia. Ryt neduoda, sako, - ryt. Aš aišku, suprantu, kad čia ryt yra ypatingas ir gali trukt savaitę. Praeina savaitė. Ryt atskrenda maniškiai. Sako, - ryt bus. Sakau, - nespėsim. Sako, - viskas Dievo valioj. Šiandien matau, kad nespėjo. Klausiu kodėl. Sako, kad kortelės, ant kurių teises spausdina pasibaigė. Na, sakau, viskas Jo valioj. Važiuoju be popierių. Sklandžiai. Ant tilto sako, kad Kūrėjas jiems iki šiol dar lietuvių nebuvo atsiuntęs. Įdomu, jie Jam dėkingi? 
Šitoj karalystėj yra net trys parduotuvės su alum. Manojoj, kaip jau ir minėjau, nėr visai. Viena netyčia čia šalia ir dar penkias minutes dirba. 
Ė! Įkalam?