2006 m. sausio 4 d.

Žiemos pasaka

Rytą jau nebebuvo ir minties brautis į Maskvą, todėl sėkmingai ir labai greitai ją apvažiavau MKADu (pagrindiniu žiedu). Laksto juo žmonės autobanų greičiais.
Pasirinkau maršrutą M7 “Volga” ir nenusivyliau: kelias geras, dvi eilės į vieną pusę, sutaupiau 100 km palyginti su M5 iki taško, kur jie vėl stebuklingai susijungia , viską žinantys žmonės iš pakelės koldūninės irgi neapgavo ir ženklai apie uždarytus tiltus ir nepravažiuojamas atkarpas pasirodė besą tik didelių praeities ar ateities darbų reklamos.
Visą dieną švietė saulė, blizgėjo pusnys ir cerkvių stogai. “Skamba kaip laisvo žmogaus smsas”, - panašiai ir jaučiaus. O po to privažiavau vieną po kito senovinius miestus, kurių kaminų kvapą ir žandus gnaibantį ir varpais skambantį speigą įsivaizdavau dar iš vaikystės pasakų. ...
Vladimiras, Suzdalė, Sudogda, Gus’ Chrustal’nyj, Nižnij Novgorod...
Vladimiras
Nižnij Novgorod. Nuotraukos apatiniame kairiajame kampe mano automobilio galinis dešinys kampas.

Dar didesnis netikėtumas buvo pavolgio tiurkų respublikos. Ir Tatarstano sostinė Kazanė. Manim niekas turbūt nepatikės. Toks įspūdis, lyg važiuotum ne į rytus, o į vakarus. Kuo toliau, tuo daugiau tvarkos, mažiau šiukšlių ir griuvėsių. Kazanė atrodo geriau, nei kai kurios Europos sostinės. Galėčiau kokias penkias ir daugiau išvardinti.
Nepraleidau progos atsipūst, pavalgiau ir užsipirkau maistų.
Sumokėjau 10 litų kaip kiškis ant kelio išbėgusiam milicininkui.
Užmigau Tatarstano ir Baškortastano pariby.
Kazanė