2006 m. sausio 7 d.

Per Kazachstaną 2


Per visą kelionę pasitaikė 47 kelio užkardos. Daugumą tiesiog nusišypsodamas pravažiuodavau, kai kur patikrindavo dokumentus. Kazachstane viskas kiek kitaip. Užkardose "dirba" dėdės su kailinėm kepurėm, o policininkas, kuris turėtų tą daryti dažniausiai miega vagonėlio galiniame kambariuke. Dėdės sustabdę mašiną iškart bando įvertinti, kiek pinigų turi vairuotojas. Jei juos pavyksta įtikinti, kad neturi, važiuok sau sveikas. Jei lieka abejonių, tave apkaltina kriminaliniais nusikaltimais (važiavai ne 20, o 25 km/val.; subraižytas buferis reiškia, kad nužudei žmogų pakeliui ir pan.) ir tikisi gauti išpirką. Galutinė kaina paaiškėja po ilgų derybų. Mokėjau du sykius. Vieną kartą 8 litus, kitą - 30.
Kaip man papasakojo vėliau mano buto šeimininkė, šitie kupriai nuotraukoje - laukiniai. Kartais jie būna labai agresyvūs. Jos gimtąjame kaime jie sykį mirtinai sutrypė kelių jurtų gyventojus.
Jau buvau įpratęs, kad kas kokį 100 km pakeliui pasitaiko degalinės, kuriose ir sustodavau paryčiais ir pavakariais pamiegoti. Tačiau apvažiavus Balchašo ežerą važiuoju aš šimtą, du , tris, o degalinės, kaip ir jokios kitos civilizacijos, vis nesimato. Užsidegė kuro lemputė. Važiuoju ekonomiškai. Dešimt, dvidešimt, trisdešimt, keturiasdešimt. Sutemo. Pagaliau kažkokia kavinė. Benzino neturi, telefono irgi. Ir lankytojų, sako, šįvakar nebesitiki. Artimiausias kaimas dar už keturiasdešimt km. Ką darysi, važiuoju toliau ir pro langelį stabdau lenkiančius automobilius. Sustoja toks dydelis džypas. Išlipa keturi mafukai atitinkamais veidais. Sutariu, kad važiuos iš paskos ir kai sustosiu, patemps iki degalinės. Važiuoju taip dar dešimt, dvidešimt, trisdešimt, keturiasdešimt km, o iš paskos dydelis džypas su keturiais banditais. Galų gale kaimas. Banditai linksmai pamirksi, aplenkia ir nudūmia savo keliais... Apsiliejau ten nuo galvos iki kojų benzinu iš penkiasdešimt metų senumo benzino pompos, bet galų gale į vakarą pasiekiau namus. Užsukau nuplauti automobilį (buvo labai purvinas). Beplaunant sulaukiau dviejų pasiūlymų jį parduot.

O dar galima čia atskristi lėktuvu.

6 komentarai:

  1. Anonimiškassausio 11, 2006

    o kas sake, kad dvikupriu kazachstane nebuna?

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškassausio 11, 2006

    del to lektuvo. gal kita kart taip ir padaryk...

    AtsakytiPanaikinti
  3. Jei ne vienas, tai ir dar kartą važiuočiau.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškassausio 16, 2006

    netikusi kelione. visai netikusi. kada vel vaziuosi? ir as noriu :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Anonimiškassausio 24, 2006

    o tai tu bruksnelius ant vairo raizei prie kiekvienos uzkardos? kad taip tixlei atsimeni, jog 47 ;)

    uz koki 'nusikaltima' mokejai 30Lt? nescia bobute per raudona ant perejos partrenkei ir pabegai?

    AtsakytiPanaikinti
  6. Brūkšnelius ant benzino kvituko žymėjau.
    O su nusikaltimu buvo taip:
    eilinis postas, sustoju prie stop ženklo, išeina pareigūnas, pasižiūri į numerį, nubėga į savo mašiną, išsitraukia radarą ir džiūgaudamas praneša, kad posto teritorijoje viršyjau leistiną 20 kmph net 5 kmph ir dabar man bus blogai. Teko lipti į antrą posto aukštą, kur kitas pareigūnas pasidėjęs ant stalo jau kelis kartus pradėtą pildyti protokolą (jame skirtingų spalvų tušinukais jau įrašyti ir išbraukti pažeidėjų numeriai). Iškart užsimezgė turiningas pokalbis apie pajamas. Tuo tarpu pirmasis lakstė pirmyn-atgal ir vis kartojo: rašyk, rašyk, čia labai rimtas pažeidimas, rašyk, rašyk. Kai buvau užklaustas, ar nepalikau mašinoj raktelio šiek tiek išsigandau. Juk postas vidury stepės ir joks ryšys nesiekia. Taigi išpirka (perskaičiavus į litus apie 30 litų) buvo sumokėta. Trim skirtingomis valiutomis (5 doleriai, 500 tengių ir 50 rublių dešimtinėmis.

    AtsakytiPanaikinti