2008 m. gegužės 27 d.

Baisusis Rohtangas

Iš ankstyvo ryto einu į vairavimo egzaminą: automobilį išnuomoti pažadėjęs žmogus nori įsitikinti, kad atiduoda savo turtą į patyrusio vairuotojo rankas. Čia ir pravertė vairavimo Indijoje taisyklės. Kai tik pajudėjęs pradėjau maigyti pypsą į kairę ir į dešinę, egzaminuotojų veiduose nušvito pasitenkinimo šypsenos. Nuvažiavom prie automobilisto namų kalnuose pasiimti dokumentų. Juos peržiūrėjęs neradau nieko panašaus į Tata Scorpio registracijos dokumentą. Išdrįstu apie tai užsiminti. Po 10-15 minučių prisipažįsta, kad tikrai tokio dar neturi ir važiuojant mano suplanuotu mašrutu tikrai bus užkardos, kurios gali nepraleisti be registracijos knygelės. Išeina tvarkytis savo popierių, tačiau jau aišku, kad per dieną nesuspės. Ką gi, ieškomas kitas automobilis. Vėl kelionė į kalnų kaimelį. Taksistai matyt visam pasaulyje gyvena specifiniuose rajonuose. Ir vėl ta pati situacija. Tas pat su trečiu. Po truputį pradedu prarasti viltį su šiuo reikalu. Paskutinysis rodos rimtas žmogus. Sutariam be ilgų kalbų ir po pusvalandžio dokumentai ir raktas nuo bestogio džipuko mano berankovio švarko kišenėj.



Daug nesiruošdami greitai sušokam ir šturmuojam iki šiol baisiausią mano matytą kalnų perėją. Nakvynės tikimės gauti Četru stovykloje, pono Lal Singho palapinėje. Nakvynės vietą pasiekiame jau sutemus. Vakarienei ryžiai su daliu (virtų pupelių padažu) žibalu prasmirdusioj palapinėje kažkur tarp Himalajų. Miegoti net ir po storiausiom antklodėm šalta.