2008 m. gegužės 28 d.

Kaza

Toliau reikia specialaus paso. Pasiruošę nuotraukas einam ieškoti namo su vėliava. Šiaip čia visi namai su šimtais vėliavėlių, bet reikia viršininko namo su Indijos valstybine vėliava. Dokumentus kopijuoja, ruošia ir tikrina, deda rezoliucijas ir antspaudus labai draugiški klerkai per kelis pastatus ir kabinetus. Visų keliautojų nuotraukos su trumpom biografijom klijuojamos į specialų popierinį facebooką. Paslaugos, beje, visiškai nemokamos. Kai leidimai jau paruošti, pasai ir jų turėtojai kartu su facebooku vedami į kaimyninį namą, viršininko kabinetą. Viršininkas, žinia, svarbus žmogus ir turi daug reikalų. Todėl jo reikia valandėlę palaukt. Kad padėti autografą prireikia dar keliolikos minučių, per kurias tuo pačiu stiliumi priimami dar keli prašytojai įvairiais klausimais, kelis kartus spaudžiamas padėjėjo iškvietimo skambutis ir spėjama pasiteirauti, ar mūsų reikalai grynai turistiniai. Dokumentas gavosi gražus ir veiksmingas visose pakeliui sutiktose užkardose.