2010 m. gegužės 31 d.
Dahukas
Zacho
Pirmasis miestukas Irake išsidėstęs tarp vaizdingų kalvų, ant sraunios upės kranto, tiksliau, jos saloje.
Krantai aplipę plastikinėmis kavinėmis.
Gatvėse intensyvus eismas.
Vakarietiškos vertybės valdo: Class Cola, arbūzų krepšinis. Atsvarai čia bazuojasi Kurdistano japoniškos karatė asociacija.
Šiek tiek neatitinkanti miesto statuso centrinė aikštė.
Simpatiški, bet retai besišypsantys žmonės
Gerai organizuotas tarpmiestinis susisiekimas: už miesto ištemptas dryžuotas audeklas pavėsiui, po juo automobilis ir suoliukas 4 žmonėm. Kai susirenka visi 4, jie sėda į automobilį ir keliauja sau.
2010 m. gegužės 30 d.
Mardinas
Diarbakras
Kurdų metropolį, dar prieš dešimt metų buvusį neįmanomą kelionės tikslą, po ilgų sustojimų dėl nuošliaužų užtverto kelio remonto darbų, pasiekiau jau po vidurnakčio. Kafkaz-Kars firmos "otobusas" stabtelėjo pusei minutės: ne ilgiau, nei prireikė laiko man iš jo iššokt. Pagal prietaisus - šeši kilometrai nuo 1984 metų miesto. Kaip vėliau pasirodė visai be reikalo baiminausi dėl saugumo. Pasivaikščiojimas netruko, o pakeliui pasitaikė daugiausia apšviestos gatvės, geležinkelio stotis, kurią prieš šimtą metų buvo galima vadint modernia ir europietiška ir dar gana daug dirbančių arbatinių, balandinių ir mažų parduotuvių. Pamatęs juodo akmens Diarbakro sienas supranti, kodėl žemėlapy nesančios šalys kartais yra iš tikrųjų.
Maudynės Tigre
2010 m. gegužės 29 d.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)